1970-1974

Sudėtis:

1970

1971

1972

1974

Vieta:

1970 m. KPI studentai ir POP klubo Smūtkeliai dalyviai Antanas Stancevičius ir Česlovas Paplauskas nusprendė suburti ansamblį. Ansamblio pavadinimą – „Nuogi ant slenksčio“ (NAS) pasiūlė A. Stancevičius. Meno vadovas buvo A. Stancevičius, o Č. Paplauskas buvo atsakingas už sceninę aparatūrą. Šokių vakariai Radioelektronikos/Automatikos fakultete

Istorija

1970 m. KPI studentai ir POP klubo Smūtkeliai dalyviai Antanas Stancevičius ir Česlovas Paplauskas nusprendė suburti ansamblį. Antanas Stancevičius turėjo muzikinį išsilavinimą, todėl ėmėsi meno vadovo pareigų. Česlovas Paplauskas buvo atsakingas už ansamblio aparatūrą. Prie jų prisijugė gitaristas (solinė gitara) ir smuikininkas Mindaugas Pavalkis, vokalistas Paulius Kliukevičius, Otas Kairys – bosininkas. Grupės pavadinimas buvo „pasiskolintas“ iš humoristo Horacijaus Drapako (tikr. Aleksas Dabulskis, g. 1934).
1971 m. – pirmieji pasirodymai KPI šokiuose. Muzika – progresyvusis rokas, pernelyg intelektualus šokiams, patikęs Kauno hipiams. 1972 m. G.Kuprevičiaus organizuotoje „Muzikinėje savaitėje“ buvo atliktas A.Stancevičiaus stambios formos roko kūrinys, primenantis roko operą, – Antimalda. 1973 m. Gintarinės triūbos festivalyje atlikus šį kūrinį, grupė diskvalifikuota už religinę propagandą.
Su grupe grojęs Aleksandras Jegorovas-Džyza saugumo buvo priverstas iškeliauti į Krasnodarą. Nors atėjo būgnininkas Arvydas Joffė, bosininkas Feliksas Ratomskis iš Dainių, vokalistas Algis Rimaitis, grupei leista groti tik pramoginę muzikę. Grupė iširo.
Kaip reiktų vertinti NAS Lietuvos Rock‘o kontekste? Be abejonės buvome kitoniški. Pradžioje klausytojai mumis nusivylė ir šokių vakarui Radioelektronikos/Automatikos fakultete teko groti pustuštėje salėje. Mažai kam tuomet buvo idomu girdėti lietuviškų dainų interpretacijas ir aplamai, lietuvišką dainavimą – daugelis norėjo Vakarietiškų „šlagerių“, kokius atlikdavo „Gintarėliai“, „Gėlės“, „Vaizbūnai“ ar „Dainiai“… Beje, NAS irgi grojo Vakarų kūrinius, bet tai buvo kitokio stiliaus kūriniai: Doors, Black Sabath, Emerson Lake and Palmer, Deep Purple ir pan. Netrukus tai „suveikė“ – atsirinko publika, ištroškusi „gilesnio“ rock‘o ir NAS netrukus buvo įvardijama „avangardinio“ rock‘o puoselėtojais. Sureikšminti savo veiklos nenorėčiau – tai buvo mūsų jaunystės savasties ieškojimai, bet tikrai joks „žygdarbis“… „Nuotraukų kokybiškų neturėjome, nes fotografija anuomet buvo kitame išsivystymo lygyje. O ir reikšmės tam neteikdavome. Kaip nebūtų gaila, įrašų visai neturime. Tiesa, tą grupių apžiūrą-konkursą filmavo televizija, bet nesu medžiagos matęs. Aplinkybės aiškios – mes balansavome ant ideologinės britvos ašmenų, todėl nebuvome viešinami“.

Koncertai:

1971 m. – pirmieji pasirodymai KPI šokiuose.
1972 - G. Kuprevičiaus organizuotoje “Muzikinėje savaitėje”, kur buvo pirmą kartą atliktas A. Stancevičiaus sukurtas stambios formos roko kūrinys “Antimalda”. Kūrinyje peržiūros-konkurso komisija kūrinyje „išgirdo“ žodžius „Dieve, meldžiu…“, pasikartojančius ne viename posme, kūrinį įvertino „antitarybiniu“, o NAS diskvalifikavo.
1973 m. lapkričio 8 dieną “Gintarinės triūbos” festivalyje.
1973 Su nauja programa bei nauju ”Auksinių Kopų” pavadinimu, vaikinai koncertavo daugelyje Lietuvos miestų.
1974 m. pradžioje, sukūrę bendrą ansamblį su “Vaizbūnais”, pasirodė Lenkijoje.

Repertuaras:

Muzika – progresyvusis rokas, pernelyg intelektualus šokiams, patikęs Kauno hipiams. 1972 m. G. Kuprevičiaus organizuotoje „Muzikinėje savaitėje“ buvo pristatytas A. Stancevičiaus stambios formos roko kūrinys, primenantis roko operą, – „Antimalda“. Peržiūroje-konkurse taip pat buvo atliktos dar trys dainos: “Mes visi drauge”, “Pirmasis ir paskutinysis” (žodžiai M. Martusevičiaus), “Nemuno dukrai” (žodžiai Šeškutės).
Lietuviškų dainų interpretacijos, The Doors, Black Sabath, Emerson Lake and Palmer, Deep Purple
Savos kūrybos sudėtingos kompozicijos “Po didelės tylos”, “Mes vis drauge” (pagal Mindaugo Matusevičiaus tekstus), inspiruotos The Doors, Black Sabath, The Rolling Stones kūrybos bei vėliau populiaria tapusi aranžuota lietuvių liaudies daina “Piemenaitė”.

Įrašai:

1972 m. LTSR televizija filmavo G. Kuprevičiaus organizuotą “Muzikinę savaitę”, bet įrašo likimas nežinomas. Mes patys įrašų nedarėme.

Apie:

Kūriniai, diskografija:

Pasakoja Inžinierius, kokybiško muzikos atkūrimo sistemų kūrėjas, žurnalo STUDIO tekstų autorius, lietuviškos akustinės sistemos NIDA autorius, forumų „Audioforumas“ ir „Elektronika“ dalyvis Č. Paplauskas: „Plačiau apie NAS „Antimalda“. Kūrinį sukūrė NAS meno vadovas Antanas Stancevičius. Kaip minėjau, mudu su Antanu S. taip pat dalyvavome „Smūtkeliuose“. „Antimalda“ buvo stambesnės apimties kūrinys, kokių anais laikais dar nebuvo. Liaudis vadindavo -„Rock opera“, nors tai nebūtų tiesa. Iš tiesu, kūrinys turėjo kelias temas ir tam tikrą muzikinę plėtotę. Trukmės tiksliai neprisimenu, bet ji buvo gal 20 min. Pradžioje Antanas kūrinį pavadino „Malda“, bet toks pavadinimas aiškiai netiko ideologiniam Tarybinės ideologijos formatui. Kai į perklausą atvyko Giedrius Kuprevičius, suradome „kompromisą“, pervadindami į „Antimalda“ (mano pasiūlymas). Beje, Giedrius K. pasakė – „aš tokio kūrinio nesukurčiau…“ ir tai glostė mūsų savimeilę. Antimaldą ir kitus kūrinius NAS publikai pristatėme Kauno ansamblių apžiūroje, vykusioje Kauno profsąjungos rūmuose. Ažiotažas buvo didžiulis, rūmų didžioji salė buvo sausakimša. Viena iliustracija – Antanas nubėjo namo persirengti, tai į salę papulti pro duris nebegalėjo – jį žmonės rankomis įkėlė pro pravirą tualeto langą! Žodžiu, peržiūros-konkurso komisija kūrinyje „išgirdo“ žodžius „Dieve, meldžiu…“, pasikartojančius ne viename posme, kūrinį įvertino „antitarybiniu“, o NAS diskvalifikavo… Netrukus po šio incidento, NAS sudėtis pasikeitė, o galiausiai, Antanas pradėjo dirbti su kitu kolektyvu ir kitoje vietoje („Kauno audiniai“). Objektyvia aplinkybe buvo ir tai, jog mes baigėme institutą (KPI), pradėjome kurti šeimas (mano atvejis)… Laikas paminėti, kad NAS grojo vienas žinomiausių Lietuvos „disidentų“ Džyza (Aleksandras Jegorovas – nuostabus žmogus, Rock‘o žinovas. Siela mūsų Džyza buvo hipis ir… puikus Vakrietiško rock‘o improvizuotojas!). Ansamblyje savo muzikinę karjerą pradėjo Arvydas Joffė, pakeitęs iki tol mušamaisiais grojusį Džyzą. Eilučių autorius NAS grojo vargonais. Visi dainuodavome. Kadangi esu labiau inžinieriškos prigimties, mano atsokomybė grupėje buvo aparatūra, kurią visą pasigaminome patys. Anuomet „groti“ būtinai reiškė turėti aparatūrą ir žinoti ką nori publikai pasakyti savąja muzika. Abi dalys buvo būtinos ir neatsiejamos. Tikriausiai sunku dabar įsivaizduoti, bet norėdami groti, turėjome pasigaminti net mikrofoninius stovus – nieko tuomet nebuvo galima nusipirkti! Pasikartosiu – klube „Smūtkeliai“ mudu susipažinome su Antanu S. ir sutarėme įkuriame grupę. Antanas pasikvietė Mindaugą Pavalkį, kartu suradome kitus muzikantus ir taip prasidėjo NAS gyvavimas. Pavadinimą „Nuogi ant slenksčio“ pasiūlė Antanas, o aš sunešiau turėtus muzikavimo įrenginius. Griebiau gaminti gitarinius pedalus, efektų blokus, mikrofonų stovus, projektuoti stiprintuvus ir gaminti kolonėles. Tiesa, instrumentai (vargonai, gitaros ir mušamieji) buvo pramoniniai: dalis atiteko po KPI grupės „Kertukai“ išsisklaidymo, kitus atsinešė muzikantai… Be paminėtų NAS dalyvių reikia išskirti Mindaugą Pavalkį (solinė gitara ir smuikas) – Mindaugas buvo ilgametis dalyvis.

Informaciją pateikė Česlovas Paplauskas

Nuotraukos:

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • Aleksandras_Jegorovas-Dzyza_bugnai
  • Algirdas_Rimaitis-vokalas
  • Antanas_Stancevicius
  • NAS-1974
  • NAS-Po-repeticijos-ant-slaito
  • NAS-pas-CP-2001-10
  • NAS1
  • NAS2
  • NAS3
  • NAS_CP-ir-Algis-Tamasauskas-repeticijoje
  • NAS_CP-koncertuojant-Kauno-XXV-vidurineje
  • Nuogi-ant-slenkscio_pradzia
  • Paplauskas-1971-08-26
  • Paplauskas-RimasUmbrazas-Stancevičius-Pavalkis
  • Paulius_Kliukevicius
  • Stancevicius-Pavalkis-Paplauskas-Kairys
  • nuogi_ant_slenkscio_1
  • nuogi_ant_slenkscio_2
  • nuogi_ant_slenkscio_5
  • nuogi_ant_slenkscio_6
  • nuogiantslenkscio2